Tapytojo Aleksandro Vozbino kūrybinis kelias, pomėgių laukas susijęs su domėjimusi Lietuvos ir sostinės Vilniaus istorija. Dailininkas drobėse reflektuoja praeities ir nūdienos istorijos tematiką, jos kontekste kuria savo istorijas bei siužetines linijas.
Dailininko kūrybos kelias yra integrali tautos ir valstybės kultūros vyksmo dalis. Menininkas yra ne tik subjektas, atspindintis bei fiksuojantis laiko dvasią, bet ir pats savo kūryba prisideda prie šių procesų formavimo. Šie procesai gali būti suvokiami, vertinami įvairiais sąmonės ar pasąmonės lygmenimis. Dažnai kūrėjas ne tik fiksuoja, bet ir formuoja kolektyvinės sąmonės būsenas, kartais to net neįtardamas.
Aleksandro Vozbino istorinės tapybinės improvizacijos nėra tiesoginių istorinių faktų iliustracijos. Dažnai tai būna metaforos, asociatyviai siejamos su mūsų šalies istorija, tampančios pretekstu tapybos kalba refleksuoti savo požiūrį, kuris dažnai gali būti ir ironiškas…
„Man tapyba yra būdas svarstyti ir kalbėti apie dalykus, kurie yra žmogaus prigimtyje. Menininko sociumas yra persipynęs su individo būties trapumu. Čia esti visko: optimizmo, porcijos pesimizmo, fatalizmo, grotesko... Visa tai vyksta tam tikram istoriniame fone. Keičiasi formos ir mados, o aistros, pergyvenimai, žmogiškasis turinys visais laikais išlieka tokie patys,“ – mąsto Aleksandras Vozbinas.
Didžioji dalis parodoje eksponuojamų paveikslų – pastarųjų dviejų metu darbai, dar niekur nerodyti, kita dalis – sukurti anksčiau, nuosekliai papildantys parodos tematiką.
Paskutiniai kūriniai buvo tapomi mūsų visuomenę sukausčiusio karantino metu. Minėtos aplinkybės yra užkoduotos paveiksluose ir žiūrovai patys nuspės, kuriuose darbuose…
Dėl karantino situacijos parodą bus galima sebėti virtualiai -
コメント